Aleksandras Stulginskis
Metai: 1885-02-26 - 1969-09-22
Aleksandras Stulginskis – antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas. Aleksandras Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutaliuose, Tauragės apskritis. Jo tėvai - žemdirbiai. Šeimoje buvo 12 vaikų. Aleksandras mokėsi Kaltinėnų pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje ir Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Baigęs seminariją, prašė vadovybę atidėti šventimus į kunigus ir leisti toliau studijuoti bei galutinai apsispręsti. Gavęs tokį leidimą, Aleksandras išvyko į Austriją ir Insbruko (Innsbrucko) universitete gilinio filosofijos bei teologijos žinias. Po metų, nusprendęs likti pasauliečiu, A. Stulginskis įstojo į Halės (Vokietija) agronomijos institutą. 1913 m. jį baigęs, grįžo į Lietuvą ir, nors turėjo gerų pasiūlymų dirbti Rusijoje, liko Lietuvoje. Buvo paskirtas Trakų apskr. Alytaus rajoniniu agronomu.
Politika ir darbai
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą, A. Stulginskis persikėlė į Vilnių ir įsitraukė į visuomeninę ir kultūrinę veiklą. 1915 m. suorganizavo pedagogikos kursus pradžios mokyklų mokytojams ruošti ir jiems vadovavo iki 1919 m. Dirbo Lietuvos Centro Komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. Buvo švietimo draugijos „Rytas" pirmininkas. 1918 m. pradėjo leisti ir redaguoti laikraštį „Ūkininkas". Porą metų leido specialų „Ūkininko kalendorių".
1917 m. dalyvavo Vilniuje įvykusioje Lietuvos konferencijoje ir išrenkamas Lietuvos Tarybos nariu. Nuo 1917 m. A. Stulginskis priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai, o 1918-1919 m. buvo šios partijos pirmininkas.
1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos Taryba pasiuntė savo delegaciją į Miuncheną pas nuncijų Eugenijų Pačelį (vėliau popiežius Pijus XII) aptarti svarbių besikuriančios Lietuvos valstybės Katalikų Bažnyčios reikalų. Tačiau delegacijos nariai netikėtai iš Berlyno buvo atšaukti į Lietuvą tariamai labai svarbiais šalies reikalais. Miuncheną pasiekė ir pas nuncijų apsilankė tik vienas delegacijos narys - A. Stulginskis.
A. Stulginskis įėjo į M. Sleževičiaus 1918 m. gruodžio 26 d. sudarytą ministrų kabinetą, užimdamas ministro be portfelio postą. Vėliau Pr. Dovydaičio ministrų kabinete jis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, o paskui vėl M. Sleževičiaus ministrų kabinete - žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (iki 1919 m. spalio mėn.). 1919m. kovo - balandžio mėn. jam dar teko eiti ir Ministrų kabineto pirmininko pavaduotojo pareigas. 1919 m. A. Stulginskis buvo vienas iš Ūkio banko ir Ūkininkų sąjungos steigėjų bei pirmasis šios sąjungos pirmininkas. Išrinktas į Steigiamąjį Seimą, A. Stulginskis Seimo daugumos išrenkamas Seimo pirmininku (1920-1922 m. ir 1925-1928 m.). 1920-1922 m. ėjo respublikos prezidento pareigas. 1922-1926 m. - respublikos prezidentas. Jam einant respublikos prezidento pareigas, buvo priimta Konstitucija, įvykdyta žemės reforma, įvesta sava valiuta, Lietuvos respublika priimta į Tautų Sąjungą, prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas.
Konstitucija
Konstitucija buvo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d. vienais krikščionių demokratų balsais (į Seimą buvo išrinkta 112 atstovų; 59 iš jų - krikščionių demokratų bloko). Kitos partijos balsavo prieš. Konstitucija nustatė santvarkos formą (demokratinė respublika), vėliavą ir herbą. Piliečiams davė plačias teises ir laisves, garantavo nuosavybės teisę, įstatymų leidžiamasis organas - Seimas, kuris turi teisę rinkti prezidentą ir jį atstatydinti. Tam reikėtų 2/3 balsų. Prezidentas gali atleisti Seimą ir skelbti naujus rinkimus. Naujas Seimas turi perrinkti prezidentą. Religijos mokymas mokyklose padarytas privalomu, o visoms tikybinėms organizacijoms leista tvarkytis pagal savo kanonus ir statutą. Konstitucija įsigaliojo 1922 m. rugpjūčio 6 d. Įvyko rinkimai į pirmąjį Seimą (1922m. spalio 10-11 d.). Seimas prezidentu išrinko A. Stulginskį. Valstybė perėjo į konstitucinio demokratinio parlamentarizmo periodą.
Žemės reforma
1920 m. buvo įvykdyta mažoji žemės reforma. Žeme buvo aprūpinti savanoriai, kariai ir mažažemiai, tam tikslui nusavinant dvarininkų žemių.
Tais pačiais metais pradėta svarstyti ir didžioji žemės reforma, kurios projektą paruošė kun. M. Krupavičius. Didysis žemės reformos įstatymas išleistas 1922 m. kovo 29 d. Jos tikslas buvo ne tik aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius, bet ir sudaryti sąlygas tarpti smulkiajam ir vidutiniajam ūkiui. Be to, į valstybės nuosavybę buvo perimti tie žemės turtai, kuriuos apsaugoti ir tikslingai panaudoti geriau gali valstybė negu privatūs asmenys. Reforma lietė visus dvarus, didesnius kaip 80 ha. Taip susidarė pusės milijonų hektarų žemės fondas. Ši žemė buvo išdalyta bežemiams, mažažemiams, darbininkams, amatininkams, ūkininkams, kurių žemės anksčiau buvo atimtos ir prijungtos prie dvarų, žemės ūkio mokykloms, pavyzdiniams ūkiams, prieglaudoms, ligoninėms, parapijoms ir pan. Visi gavusieji žemės, išskyrus kariškius, turėjo per 36 metus sumokėti išperkamąjį mokestį. Buvo sudarytos sąlygos naujakuriams gauti pašalpą ir paskolą. Nustatytas atlyginimo dydis už nusavintą žemę.
Valstybės vystymasis
1922 m. rugpjūčio 16 d. įvesta valiuta - piniginis vienetas litas, paremtas auksu (1 litas - 0,150462 g aukso).
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva lygiomis teisėmis priimta į Tautų Sąjungą - pasaulio valstybių draugiją. Palaipsniui nustatyti normalūs diplomatiniai santykiai su visomis valstybėmis, išskyrus Lenkiją. Svarbiausiose valstybėse įsteigtos pasiuntinybės.
1924 m. gegužės 8 d. Lietuvos delegacija dalyvavo Amsterdamo konferencijoje, kur po labai sunkių derybų su didžiosiomis valstybėmis buvo išspręstas Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos.
A.Stulginskio gyvenimo pabaiga
1927m. A. Stulginskis pasitraukė iš politinio gyvenimo ir tvarkė savo ūkį Kretingos vlsč. Jokūbavo dvare. Iki 1941 m. buvo kooperatyvų „Lietūkis", „Linas" tarybų narys, P.Dogelio gamybinio ūkio vedėjas.
1941 m. birželio 13 d. A. Stulginskis sovietinės valdžios buvo suimtas ir ištremtas į SSSR gilumą (Krasnojarsko krašt., Rešiotų st.). 1952 m. buvo nuteistas kalėti 25 metus, bet po dvejų metų iš kalėjimo paleistas dirbo Komijos autonominėje respublikoje sandėlininku, Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje komendantu, Pezmago tarybiniame ūkyje agronomu. Grįžęs į Lietuvą 1956 m. įsidarbino Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Čia dirbo iki 1957 m.
Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Palaidotas Aukštojoje Panemunėje.
Aleksandras Stulginskis – antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas. Aleksandras Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutaliuose, Tauragės apskritis. Jo tėvai - žemdirbiai. Šeimoje buvo 12 vaikų. Aleksandras mokėsi Kaltinėnų pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje ir Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. Baigęs seminariją, prašė vadovybę atidėti šventimus į kunigus ir leisti toliau studijuoti bei galutinai apsispręsti. Gavęs tokį leidimą, Aleksandras išvyko į Austriją ir Insbruko (Innsbrucko) universitete gilinio filosofijos bei teologijos žinias. Po metų, nusprendęs likti pasauliečiu, A. Stulginskis įstojo į Halės (Vokietija) agronomijos institutą. 1913 m. jį baigęs, grįžo į Lietuvą ir, nors turėjo gerų pasiūlymų dirbti Rusijoje, liko Lietuvoje. Buvo paskirtas Trakų apskr. Alytaus rajoniniu agronomu.
Politika ir darbai
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą, A. Stulginskis persikėlė į Vilnių ir įsitraukė į visuomeninę ir kultūrinę veiklą. 1915 m. suorganizavo pedagogikos kursus pradžios mokyklų mokytojams ruošti ir jiems vadovavo iki 1919 m. Dirbo Lietuvos Centro Komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. Buvo švietimo draugijos „Rytas" pirmininkas. 1918 m. pradėjo leisti ir redaguoti laikraštį „Ūkininkas". Porą metų leido specialų „Ūkininko kalendorių".
1917 m. dalyvavo Vilniuje įvykusioje Lietuvos konferencijoje ir išrenkamas Lietuvos Tarybos nariu. Nuo 1917 m. A. Stulginskis priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai, o 1918-1919 m. buvo šios partijos pirmininkas.
1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos Taryba pasiuntė savo delegaciją į Miuncheną pas nuncijų Eugenijų Pačelį (vėliau popiežius Pijus XII) aptarti svarbių besikuriančios Lietuvos valstybės Katalikų Bažnyčios reikalų. Tačiau delegacijos nariai netikėtai iš Berlyno buvo atšaukti į Lietuvą tariamai labai svarbiais šalies reikalais. Miuncheną pasiekė ir pas nuncijų apsilankė tik vienas delegacijos narys - A. Stulginskis.
A. Stulginskis įėjo į M. Sleževičiaus 1918 m. gruodžio 26 d. sudarytą ministrų kabinetą, užimdamas ministro be portfelio postą. Vėliau Pr. Dovydaičio ministrų kabinete jis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, o paskui vėl M. Sleževičiaus ministrų kabinete - žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (iki 1919 m. spalio mėn.). 1919m. kovo - balandžio mėn. jam dar teko eiti ir Ministrų kabineto pirmininko pavaduotojo pareigas. 1919 m. A. Stulginskis buvo vienas iš Ūkio banko ir Ūkininkų sąjungos steigėjų bei pirmasis šios sąjungos pirmininkas. Išrinktas į Steigiamąjį Seimą, A. Stulginskis Seimo daugumos išrenkamas Seimo pirmininku (1920-1922 m. ir 1925-1928 m.). 1920-1922 m. ėjo respublikos prezidento pareigas. 1922-1926 m. - respublikos prezidentas. Jam einant respublikos prezidento pareigas, buvo priimta Konstitucija, įvykdyta žemės reforma, įvesta sava valiuta, Lietuvos respublika priimta į Tautų Sąjungą, prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas.
Konstitucija
Konstitucija buvo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d. vienais krikščionių demokratų balsais (į Seimą buvo išrinkta 112 atstovų; 59 iš jų - krikščionių demokratų bloko). Kitos partijos balsavo prieš. Konstitucija nustatė santvarkos formą (demokratinė respublika), vėliavą ir herbą. Piliečiams davė plačias teises ir laisves, garantavo nuosavybės teisę, įstatymų leidžiamasis organas - Seimas, kuris turi teisę rinkti prezidentą ir jį atstatydinti. Tam reikėtų 2/3 balsų. Prezidentas gali atleisti Seimą ir skelbti naujus rinkimus. Naujas Seimas turi perrinkti prezidentą. Religijos mokymas mokyklose padarytas privalomu, o visoms tikybinėms organizacijoms leista tvarkytis pagal savo kanonus ir statutą. Konstitucija įsigaliojo 1922 m. rugpjūčio 6 d. Įvyko rinkimai į pirmąjį Seimą (1922m. spalio 10-11 d.). Seimas prezidentu išrinko A. Stulginskį. Valstybė perėjo į konstitucinio demokratinio parlamentarizmo periodą.
Žemės reforma
1920 m. buvo įvykdyta mažoji žemės reforma. Žeme buvo aprūpinti savanoriai, kariai ir mažažemiai, tam tikslui nusavinant dvarininkų žemių.
Tais pačiais metais pradėta svarstyti ir didžioji žemės reforma, kurios projektą paruošė kun. M. Krupavičius. Didysis žemės reformos įstatymas išleistas 1922 m. kovo 29 d. Jos tikslas buvo ne tik aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius, bet ir sudaryti sąlygas tarpti smulkiajam ir vidutiniajam ūkiui. Be to, į valstybės nuosavybę buvo perimti tie žemės turtai, kuriuos apsaugoti ir tikslingai panaudoti geriau gali valstybė negu privatūs asmenys. Reforma lietė visus dvarus, didesnius kaip 80 ha. Taip susidarė pusės milijonų hektarų žemės fondas. Ši žemė buvo išdalyta bežemiams, mažažemiams, darbininkams, amatininkams, ūkininkams, kurių žemės anksčiau buvo atimtos ir prijungtos prie dvarų, žemės ūkio mokykloms, pavyzdiniams ūkiams, prieglaudoms, ligoninėms, parapijoms ir pan. Visi gavusieji žemės, išskyrus kariškius, turėjo per 36 metus sumokėti išperkamąjį mokestį. Buvo sudarytos sąlygos naujakuriams gauti pašalpą ir paskolą. Nustatytas atlyginimo dydis už nusavintą žemę.
Valstybės vystymasis
1922 m. rugpjūčio 16 d. įvesta valiuta - piniginis vienetas litas, paremtas auksu (1 litas - 0,150462 g aukso).
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva lygiomis teisėmis priimta į Tautų Sąjungą - pasaulio valstybių draugiją. Palaipsniui nustatyti normalūs diplomatiniai santykiai su visomis valstybėmis, išskyrus Lenkiją. Svarbiausiose valstybėse įsteigtos pasiuntinybės.
1924 m. gegužės 8 d. Lietuvos delegacija dalyvavo Amsterdamo konferencijoje, kur po labai sunkių derybų su didžiosiomis valstybėmis buvo išspręstas Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos.
A.Stulginskio gyvenimo pabaiga
1927m. A. Stulginskis pasitraukė iš politinio gyvenimo ir tvarkė savo ūkį Kretingos vlsč. Jokūbavo dvare. Iki 1941 m. buvo kooperatyvų „Lietūkis", „Linas" tarybų narys, P.Dogelio gamybinio ūkio vedėjas.
1941 m. birželio 13 d. A. Stulginskis sovietinės valdžios buvo suimtas ir ištremtas į SSSR gilumą (Krasnojarsko krašt., Rešiotų st.). 1952 m. buvo nuteistas kalėti 25 metus, bet po dvejų metų iš kalėjimo paleistas dirbo Komijos autonominėje respublikoje sandėlininku, Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje komendantu, Pezmago tarybiniame ūkyje agronomu. Grįžęs į Lietuvą 1956 m. įsidarbino Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Čia dirbo iki 1957 m.
Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Palaidotas Aukštojoje Panemunėje.