Algirdas Brazauskas
Metai: 1932-09-22 - 2010-06-26. Algirdas Mykolas Brazauskas - Lietuvos Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, politinis veikėjas, nepriklausomybės akto signataras. Gimė 1932 m. rugsėjo 22 Rokiškio mieste. Kaip rašo portalas zmones24.lt, tėvams su savo sūnumi vaikystėje daug problemų nebuvo: „Tėvas buvo ypač švelnus žmogus. Nė sykio prieš vaikus nepakėlė rankos. Nors buvo gana nervingas - labai sielojosi dėl to, kas vyksta. Juk laikai sunkūs buvo - karas, trėmimai ir pan.“ (zmones24.lt) Taip pat besimokydamas paskutinėje klasėje siekė gauti aukso medalį: „Paskutinėse klasėse politikas ypač daug mokėsi. „Pasakiau sau, kad vidurinę baigsiu aukso medaliu. Tačiau kai kam atrodė, kad provincijos mokyklose negali būti aukso medalininkų. Mano rusų kalbos rašinyje „surado“ klaidą, nors šią kalbą itin gerai mokėjau. Gavau už rašinį keturis, teko tenkintis sidabro medaliu“ (zmones24.lt)
1956 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius. Baigęs Kauno politechnikos institutą A. Brazauskas pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos inžinieriumi, vėliau Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos statybos direktoriumi. Būsimas prezidentas greitai kilo karjeros laiptais ir būdamas 33 metų jau buvo paskirtas LTSR Statybinių medžiagų pramonės ministru, po metų - Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1974 m. A.Brazauskas apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1977 m. A. Brazauskas tapo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pramonės ir ekonomikos reikalų sekretoriumi. 1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui, jis su Sąjūdžio pritarimu išrenkamas Lietuvos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, o 1990 m. pradžioje išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku. Nuo 1990 m. gruodžio mėn. – Lietuvos demokratinės darbo partijos pirmininkas. 1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas.Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos - Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo 1990 m. rinkimuose Kaišiadorių rinkimų apygardoje A. Brazauskas triuškinančia pergale išrinktas parlamento nariu, jis - 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras. 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu penkeriems metams išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 1993 m. vasario 25 d. įvyko Prezidento inauguracija. 1993-1998 m. įkūrė Prezidento kanceliariją, sudarė jos tarnybas, 1993 m. iš Seime esančių partijų sudarė Politinę konsultacinę, Valstybės gynimo, Užsienio politikos koordinavimo tarybas, organizavo teisinės sistemos reformą, kaip Lito komiteto pirmininkas vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui. 1994 m. jis kreipėsi į NATO generalinį sekretorių dėl Lietuvos priėmimo į šią organizaciją. 1995 m., pritariant Seimui ir Vyriausybei įteikė paraišką Lietuvai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. 1997 m. Prezidentas Lietuvos Respublikos vardu pasirašė Sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienos.
Dėl ekonominių sunkumų 1995 m. jis išreiškė nepasitikėjimą Ministrui Pirmininkui. Prezidentas Seimui teikė socialinės apsaugos, kultūros sričių įstatymų projektus, rėmė tautos istorinę atmintį, Vilniaus pilių archeologinius tyrimus, inicijavo Valdovų rūmų atstatymą.1998 m. vasario 26 d. Prezidentas Algirdas Brazauskas baigė savo kadenciją. Kelti savo kandidatūrą antrajai kadencijai atsisakė. Pasibaigus Prezidento kadencijai Algirdas Brazauskas nepasitraukė iš politikos, o ėmėsi vadovauti "A. Brazausko socialdemokratiniai koalicijai" ir 2000 m. seimo rinkimuose Socialdemokratų ir Lietuvos demokratinės darbo partijų koalicija gavo 51 mandatą.
2001 m. sausio mėnesį po Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos demokratinės darbo partijų, susivienijimo į vieningą Lietuvos socialdemokratų partiją, A. Brazauskas išrinktas jos pirmininku. Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui pasiūlius, 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Algirdo Brazausko kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko postą. Po priesaikos Seime jis pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Dvyliktosios Vyriausybės vadovo pareigas. 2004 m. po įvykūsių seimo rinkimų A. Brazausko vadovaujama socialdemokratų partija sudarė koalicija su darbo partija, o ministro pirmininko postas vėl buvo patikėtas A. Brazauskui. A. Brazauskas 2006 m. gegužės 31 d. pareiškime pranešė apie savo ir Tryliktosios Vyriausybės atsistatydinimą. Taigi, A. Brazauskas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pareigose dirbo penkerius metus, tai - ilgiausiai dirbęs premjeras po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
2004-aisiais suėjo dešimt metų, kai Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas laišku kreipėsi į tuometinį NATO generalinį sekretorių Manfredą Vernerį, pareikšdamas Lietuvos norą tapti šio gynybinio aljanso nare, o 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone Ministras Pirmininkas A. Brazauskas, kartu su dar šešių Europos šalių vyriausybių vadovais dalyvavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto (NATO) sutarties ratifikavimo raštų deponavimo ceremonijoje. Lietuva tapo NATO nare. Taip A. Brazauskui pradėjus ir užbaigus buvo įgyvendintas vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės siekių.
Šeima
Prezidento tėvai buvo pakankamai išsilavinę žmonės. Motina baigusi gimnaziją ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir dirbo notare, advokate ir teisėja. Tėvas Kazimieras Brazauskas Rusijos Nalčiko mieste baigė realinę vidurinę mokyklą, vėliau, šeimai grįžus į Lietuvą, Kauno buhalterių kursus ir tapo valstybės tarnautoju. Prieš karą dirbo hipotekos įstaigoje, buvo nemenko lygio valdininkas. Brolis Gerardas Brazauskas užėmė tapogi užėmė įvairias aukštas pareigas. Senelis į Kaukazą išvyko XIX a. pabaigoje. Su šeima ten išgyveno 20 metų. Per pilietinį karą ir baltieji, ir raudonieji norėjo senelį sušaudyti.
Su savo pirmąją žmona Julija susipažino vienoje Kauno čiuožyklų. Tuomet prezidentas buvo bebaigiąs studijas Kauno Politechnikos institute. 1958 m. žmona Julija pagimdė dvynukes: Laimą ir Audronę. A. Brazausko dukros ištekėjo nesulaukusios nė dvidešimties metų. Pirmoji santuoka politikui nenusisekė ir santuoka žlugo.
Būdamas 69 m. jis vedė Kristiną Butrimienę, su kuria susipažino dar 1972 metais Vilniaus sporto rūmų valstybiniame bufete.
1956 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius. Baigęs Kauno politechnikos institutą A. Brazauskas pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos inžinieriumi, vėliau Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos statybos direktoriumi. Būsimas prezidentas greitai kilo karjeros laiptais ir būdamas 33 metų jau buvo paskirtas LTSR Statybinių medžiagų pramonės ministru, po metų - Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1974 m. A.Brazauskas apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1977 m. A. Brazauskas tapo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pramonės ir ekonomikos reikalų sekretoriumi. 1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui, jis su Sąjūdžio pritarimu išrenkamas Lietuvos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, o 1990 m. pradžioje išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku. Nuo 1990 m. gruodžio mėn. – Lietuvos demokratinės darbo partijos pirmininkas. 1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas.Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos - Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo 1990 m. rinkimuose Kaišiadorių rinkimų apygardoje A. Brazauskas triuškinančia pergale išrinktas parlamento nariu, jis - 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras. 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu penkeriems metams išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 1993 m. vasario 25 d. įvyko Prezidento inauguracija. 1993-1998 m. įkūrė Prezidento kanceliariją, sudarė jos tarnybas, 1993 m. iš Seime esančių partijų sudarė Politinę konsultacinę, Valstybės gynimo, Užsienio politikos koordinavimo tarybas, organizavo teisinės sistemos reformą, kaip Lito komiteto pirmininkas vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui. 1994 m. jis kreipėsi į NATO generalinį sekretorių dėl Lietuvos priėmimo į šią organizaciją. 1995 m., pritariant Seimui ir Vyriausybei įteikė paraišką Lietuvai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. 1997 m. Prezidentas Lietuvos Respublikos vardu pasirašė Sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos sienos.
Dėl ekonominių sunkumų 1995 m. jis išreiškė nepasitikėjimą Ministrui Pirmininkui. Prezidentas Seimui teikė socialinės apsaugos, kultūros sričių įstatymų projektus, rėmė tautos istorinę atmintį, Vilniaus pilių archeologinius tyrimus, inicijavo Valdovų rūmų atstatymą.1998 m. vasario 26 d. Prezidentas Algirdas Brazauskas baigė savo kadenciją. Kelti savo kandidatūrą antrajai kadencijai atsisakė. Pasibaigus Prezidento kadencijai Algirdas Brazauskas nepasitraukė iš politikos, o ėmėsi vadovauti "A. Brazausko socialdemokratiniai koalicijai" ir 2000 m. seimo rinkimuose Socialdemokratų ir Lietuvos demokratinės darbo partijų koalicija gavo 51 mandatą.
2001 m. sausio mėnesį po Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos demokratinės darbo partijų, susivienijimo į vieningą Lietuvos socialdemokratų partiją, A. Brazauskas išrinktas jos pirmininku. Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui pasiūlius, 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Algirdo Brazausko kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko postą. Po priesaikos Seime jis pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Dvyliktosios Vyriausybės vadovo pareigas. 2004 m. po įvykūsių seimo rinkimų A. Brazausko vadovaujama socialdemokratų partija sudarė koalicija su darbo partija, o ministro pirmininko postas vėl buvo patikėtas A. Brazauskui. A. Brazauskas 2006 m. gegužės 31 d. pareiškime pranešė apie savo ir Tryliktosios Vyriausybės atsistatydinimą. Taigi, A. Brazauskas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pareigose dirbo penkerius metus, tai - ilgiausiai dirbęs premjeras po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
2004-aisiais suėjo dešimt metų, kai Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas laišku kreipėsi į tuometinį NATO generalinį sekretorių Manfredą Vernerį, pareikšdamas Lietuvos norą tapti šio gynybinio aljanso nare, o 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone Ministras Pirmininkas A. Brazauskas, kartu su dar šešių Europos šalių vyriausybių vadovais dalyvavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto (NATO) sutarties ratifikavimo raštų deponavimo ceremonijoje. Lietuva tapo NATO nare. Taip A. Brazauskui pradėjus ir užbaigus buvo įgyvendintas vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės siekių.
Šeima
Prezidento tėvai buvo pakankamai išsilavinę žmonės. Motina baigusi gimnaziją ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir dirbo notare, advokate ir teisėja. Tėvas Kazimieras Brazauskas Rusijos Nalčiko mieste baigė realinę vidurinę mokyklą, vėliau, šeimai grįžus į Lietuvą, Kauno buhalterių kursus ir tapo valstybės tarnautoju. Prieš karą dirbo hipotekos įstaigoje, buvo nemenko lygio valdininkas. Brolis Gerardas Brazauskas užėmė tapogi užėmė įvairias aukštas pareigas. Senelis į Kaukazą išvyko XIX a. pabaigoje. Su šeima ten išgyveno 20 metų. Per pilietinį karą ir baltieji, ir raudonieji norėjo senelį sušaudyti.
Su savo pirmąją žmona Julija susipažino vienoje Kauno čiuožyklų. Tuomet prezidentas buvo bebaigiąs studijas Kauno Politechnikos institute. 1958 m. žmona Julija pagimdė dvynukes: Laimą ir Audronę. A. Brazausko dukros ištekėjo nesulaukusios nė dvidešimties metų. Pirmoji santuoka politikui nenusisekė ir santuoka žlugo.
Būdamas 69 m. jis vedė Kristiną Butrimienę, su kuria susipažino dar 1972 metais Vilniaus sporto rūmų valstybiniame bufete.